Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA EGIPTO ARABŲ RESPUBLIKOJE, JORDANIJOS HAŠIMITŲ KARALYSTEI, LIBANO RESPUBLIKAI, KUVEITO VALSTYBEI, JUNGTINIAMS ARABŲ EMYRATAMS, SAUDO ARABIJOS KARALYSTEI, KATARO VALSTYBEI IR ARABŲ LYGAI

Adresas: 23 Muhammad Mazhar Str., 5th floor, Zamalek, Cairo, ARAB REPUBLIC OF EGYPT

plačiau »

Tel. +20 2 2736 6461
Faksas +20 2 2736 5130
El. paštas

Pilietybė

Sukurta 2015.02.19 / Atnaujinta 2015.05.06 13:34

Informavimas apie įgytą pilietybę

Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šios pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Ambasadai pateikiama:

  • Užsienio valstybės pasas;
  • Lietuvos Respublikos pasas.

Jeigu minėtuose dokumentuose yra nors mažiausių neatitikimų varduose ir pavardėse, tai prieš pristatant dokumentus, prašome būtinai susisiekti su mumis (pageidautina el. paštu išdėstant neatitikimus).

Lietuvos Respublikos pilietybė, priėmus kitos šalies pilietybę, yra paliekama tik lietuvių kilmės asmenims ir asmenims, kurių tėvai, seneliai ar proseneliai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d., jeigu asmenys priėmė užsienio šalies pilietybę tarp 2003 m. sausio 1d. ir 2006 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

  • Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai;
  • yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų ir įgiję kitos valstybės pilietybę;
  • yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis), iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos ir įgiję kitos valstybės pilietybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje;
  • yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis);
  • sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo17 straipsnio 1 dalį;
  • yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:

  • atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
  • įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus įstatymu numatytus atvejus (žr. aukščiau);
  • Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais;
  • jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;
  • įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu;
  • paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta: rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką; iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko; įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
  • paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus;
  • jeigu Lietuvos Respublikos pilietis būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal aukščiau išdėstytos "Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų" dalies 1, 6 ir 7 punktus, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių) pilietybės.

Lietuvių kilmės asmenys be pilietybės

Asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Vaikų pilietybė

Lietuvos Respublikos piliečių (vieno iš piliečių) nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. užsienio valstybėje gimę vaikai, įgyja Lietuvos pilietybę gimstant, jeigu jie patys (jei pilnamečiai) arba jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Toks prašymas gali būti paduodamas per trejus metus nuo 2011 m. balandžio 1 d. arba iki vaikui sukaks 18 metų. Pateikiama:

  • Laisvos formos prašymas.
  • Vaiko Lietuvoje išduotas gimimo liudijimas.
  • Vaiko užsienio valstybės išduotas pasas.
  • Dokumentas, patvirtinantis, kad šio vaiko tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai (LR pasai).
  • Lietuvos piliečiai tėvai pildo gyvenamosios vietos deklaracijas (jei nėra pildę).
  • Konsulinis mokestis.

SVARBU:

Vaikui dalyvauti nebūtina. Pateikiant dokumentus dėl užsienyje gimusio vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės, kartu galima pateikti dokumentus dėl paso išdavimo, jeigu vaiko gimimas jau yra apskaitytas Lietuvoje ir jeigu nereikia nuskaityti jo pirštų atspaudų.

DĖMESIO:

Nuo 2008 m. liepos 22 d. gimę vaikai, kurių tėvai ar vienas iš jų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, nesvarbu, ar vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų ir ar gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, įgijusiais Lietuvos Respublikos pilietybę gimstant. Šių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą apskaitant vaiko gimimą.

 

Naujienlaiškio prenumerata