Š . m. kovo 17 d., 20 val. 30 min., Egipto prancūzų institute Kaire (Mounira) bus rodomas dokumentinis filmas „Vabzdžių dresuotojas“, skirtas animacijos pradininkui Vladislovui Starevičiui.
Prodiuserių kompanijos „Era Film“ 2008 m. sukurtas filmas bus rodomas Frankofonijos mėnesio kino vakaro programoje, kartu su pasaulio asmenybėms skirtais filmais iš Belgijos, Šveicarijos, Kanados, Rumunijos, Egipto, Malio ir Prancūzijos.
„Vabzdžių dresuotojas“ – tarptautinėmis pajėgomis sukurtas dokumentinis filmas apie Vladislovą Starevičių (1882 – 1965) – lėlių animacijos ir šiuolaikinės kinematografijos pradininką, vieną iš paslaptingiausių ir prieštaringiausių XX a. kūrėjų. V. Starevičius, vadintas tikruoju animacijos Burtininku ir Alchemiku, savo kūrybos kelią pradėjo Kaune.
Dar būdamas mokyklinuku, V. Starevičius susidomėjo fotografija ir entomologija, ne tik rinko vabzdžius savo kolekcijai, bet ir darė tikroviškus jų modelius. Vėliau, dirbdamas valstybės tarnyboje, domėjosi fotografija, pradėjo kurti filmus. Po filmo „Virš Nemuno“ sėkmės V. Starevičius mėgino kurti apybraižas iš jo mėgiamų vabzdžių gyvenimo. Tačiau vabzdžiai buvo nekokie aktoriai, neištverdavo kaitrių lempų, todėl ilgainiui V. Starevičius juos pakeitė gudriais muliažais.
1909 m. V. Starevičius pabaigė du filmus: „Laumžirgių gyvenimas“ ir „Vabalai – skarabėjai“. Manoma, kad 1910 m. sukurtas filmas „Lucanus Cervus“ apie elniaragių kovą dėl patelės, buvo pirmasis animacinis lėlinis filmas pasaulyje. Ta pačia technika sukurtas ir trumpametražis filmas „Gražioji Lukanida“, kuriame buvo parodijuojami riterių romanų siužetai. Filmas išpopuliarėjo visame pasaulyje, ir dar ilgą laiką žiūrovai neįspėjo jo paslapties: jie manė, kad nufilmuoti tikri dresiruoti vabalai.
Vladislovą Starevičius buvo pasaulio pilietis – kūrė ir gyveno Lietuvoje, Rusijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Šioje šalyje jis iš karto sulaukė užsakymų animaciniams filmams, jo animacinis filmas „Lakštingalos giesmė“ buvo apdovanota Rozenfeldo aukso medaliu. Kitą aukso medalį jis gavo už reikšmingiausią savo darbą – pirmąjį pasaulyje lėlinį pilnametražį filmą „Lapinas Raneikis“. Vėliau menininkas buvo kviečiamas dirbti W. Disnay studijoje JAV, tačiau atsisakė, nes buvo grynai autorinės animacijos šalininkas, viską – nuo scenarijaus iki lėlių – kūrė pats vienas ir niekam neatskleisdavo savo meistriškumo paslapčių.
Šiandieną Vladislavo Starevičiaus pasiekimai animacijoje, kiek pavėluotai, vertinami kaip svarbus indėlis į pasaulinę animacijos istoriją. Tad šis filmas, pasitelkęs kino istorikus ir kino kritikus, pabandys iškoduoti V. Starevičiaus darbo metodus ir parodyti nepaprastai turtingą paslaptingojo menininko fantazijų pasaulį.
Filmo idėjos autorė ir prodiuserė - Rasa Miškinytė
Režisieriai - Donatas Ulvydas, Linas Augutis ir Marekas Skrobeckis
Scenarijaus autoriai – Linas Augutis, Donatas Ulvydas ir Jonas Banys